Web stiliu lapai
prad�ios tinklalapis

Kas naujo?

“Kas naujo?”, su�inokite CSS ir XSL skyriuose.

Kas tai yra stiliu lapai?

Stiliu lapu (schemu) pagalba apra�oma, kaip dokumentai yra pateikiami ekranuose, spausdinimui, arba galbut kaip jie yra skaitomi. Nuo 1994 metu, kai buvo isteigtas konsorciumas, W3C kompanija aktyviai propagavo stiliu lapu naudojima internete. Style Activity kompanija paruo�e kai kurias W3C Rekomendacijas (CSS1, CSS2, XPath, XSLT). Nar�yklese yra ypatingai placiai idiegta CSS.

Pridedami stiliaus lapus prie strukturizuotu dokumentu internete (pvz., HTML), kurejai ir skaitytojai gali daryti itaka dokumentu prezentacijai, neaukodami del to nepriklausomybes nuo irenginio arba nepridedami nauju HTML gairiu new HTML tags.

Lengviausias budas pradeti bandyti stiliu lapus - surasti nar�ykle, kuri palaiko CSS. Diskusijos apie stiliu lapus vyksta [email protected] elektroniniu konferenciju sara�e ir comp.infosystems.www.authoring.stylesheets.

W3C veikla stiliu srityje taip pat padeda vystyti XSL, kuri sudaro XSLT ir “Objektu formatavimas” (XSL-FO) kombinacija.

Kodel reikalingos dvi stiliaus lapu kalbos?

Galvojate, kokia stiliaus lapu kalba pasirinkti? Perskaitykite "CSS   XSL".

Tai, kad W3C kompanija papildomai prie CSS sukure XSL, sukele tam tikra sumi�ima. Kam reikejo kurti antraja stiliaus lapu kalba, kai vystytojai dar nebuvo baige kurti pirmosios? Atsakyma galima rasti �emiau esancioje lenteleje:

Unikaliomis savybemis yra tai, kad CSS gali buti naudojama, kai reikia priskirti stilius HTML ir XML dokumentams. I� kitos puses, su XSL dokumentus galima transformuoti. Pavyzd�iui, XSL gali buti naudojama transformuoti XML duomenis i HTML/CSS dokumentus Web serveryje. Tokiu budu dvi kalbos papildo viena kita ir gali buti naudojamos kartu.

Abi kalbos gali buti naudojamos stilizuoti XML dokumentus style XML documents.

CSS ir XSL naudoja toki pati pagrindini formatavimo modeli ir todel projektuotojai gali naudoti tokias pacias formatavimo savybes abejose kalbose. W3C kompanija des visas pastangas, kad butu u�tikrintas formatavimo modeliu tarpusavio suderinamumas.

Galima pasiskaityti W3C pastaba apie bendra XSL ir CSS naudojima "Using XSL and CSS together".

Spaudos i�traukos

Jeigu jus tik pradedate studijuoti �ia tema, galbut jei noresite i� prad�iu paskaityti kai kurias spaudos i�traukas apie stiliu schemas:

• Effective Use of Style Sheets, Jakob Nielsen (�altinis: Alertbox, 1997 m. liepa), Taip pat rekomenduojama: jo knyga Designing Web usability: the practice of simplicity (New Riders, 2000).
• 2000-06-02 Tap the power of Mozilla's user style sheets, Andrew Wooldridge straipsnis leidinyje O'Reilly MozillaZine, jame parodoma, kodel kliento puses stiliu lapai yra tokie svarbus.
• XML Web pages with Mozilla, Simon St. Laurent, vadovelis apie XML stilius.

Daugiau straipsniu (ir naujausiu) galima rasti CSS ir XSL puslapiuose.

CSS

Informacija apie mygtukai apacioje �io puslapio galima rasti button page ir CSS validator.

Cascading Style Sheets (CSS - Pakopiniu stiliu lapai) - tai stiliaus lapu mechanizmas, kuris buvo konkreciai sukurtas tam, kad butu patenkinti �iniatinklio projektuotoju ir vartotoju poreikiai.

• How can I learn more about CSS? ("Kaip a� galiu daugiau i�mokti apie CSS?")
• What browsers support CSS? And what features do they support? ("Kokios nar�ykles palaiko CSS? Ir kokias savybes jos palaiko?")
• What authoring tools support CSS? ("Kokia daugialype autorine programine iranga palaiko CSS?")
• Where are the CSS specifications? ("Kokios yra CSS specifikacijos?")

XSL

W3C kompanija yra sukurusi darbo grupe, kuri kuria eXtensible Style Language (XSL - I�pleciamo stiliaus kalba). XSL kuriama DSSSL ir CSS pagrindu, ir yra i� esmes nukreipta i auk�tai strukturizuotus XML duomenis, kuriems, pavyzd�iui, prie� prezentacija reikia atlikti elementu pertvarkyma. Daugiau informacijos apie XSL galima rasti W3C XSL informacijos �altiniu tinklalapyje W3C XSL resource page.

DSSSL

DSSSL - tai dokumento med�io transformacija ir stiliaus kalba, pritraukusi daugiau pasekeju SGML bendruomeneje. DSSSL informacijos �altiniai �iniatinklyje:

• Document Style Semantics and Specification Language (DSSSL) - specifikacija pateikiama suspaustoje formoje.
• DSSSList - DSSSL vartotoju elektroniniu konferenciju sara�as.
• Jade yra James Clark DSSSL variklis.

CSS-DOM & SAC

CSS faila galima sukurti ir redaguoti �ranka�, t.y. su tekstu redaktoriumi, bet jus galite taip pat para�yti programa ECMAscript, Java ar kokia nors kita kalba, kuri leid�ia dirbti su stiliaus lapu. Tai i� tikruju toks iprastas dalykas, kad egzistuoja programines irangos bibliotekos, i� kuriu galima paimti naudingas funkcijas. Siekdama padeti perkelti tokias programas ir bibliotekas i ivairias kompiuterines platformas, W3C kompanija sukure CSS-DOM vardu vadinama specifikacija, apibre�iancia funkciju, kurias turi teikti tokios bibliotekos, rinkini.

CSS Dokumentu objektinis modulis - tai API (Abstraktaus programavimo sasaja - Abstract Programming Interface), skirtas dirbti su CSS (ir tam tikru laipsniu taip pat su kitomis stiliaus kalbomis) i� programos. API rei�kia programines irangos bibliotekos specifikacija. Jus galite traktuoti tai kaip vadova: jis apra�o funkcijas ir ju parametrus, bet neturi fakti�ko kodo.

Ivairioms platformoms yra naudojamos kelios CSS-DOM bibliotekos. Daugelis i� ju yra nemokamos. Daugelis nar�ykliu turi integruota CSS-DOM biblioteka, kuri gali buti naudojama ECMAScript programose.

SAC (Simple API for CSS - paprastas CSS skirtas API) - tai priedas prie CSS-DOM. CSS-DOM turi funkcijas, kurios leid�ia dirbti su stiliaus lapu po to, kai jis buvo nuskaitytas i atminti (t.y., perkeliant stiliaus lapa i� failo i atminti); funkcijos, kurios yra apibre�tos SAC, padeda atlikti stiliaus lapo sintaksine analize.

CSS-DOM - tai W3C Rekomendacijos. SAC yra �iuo metu vystomas projektas. Kai kuri programine iranga some software (ne nar�ykles) yra nurodyta CSS per�iuros puslapyje.

Konferencijos, darbiniai seminarai, tyrimai

W3C kompanijos darbuotojai ir W3C nariu atstovai da�nai skaito prane�imus ir dalyvauja prezentacijose presentations.

Dinaminis HTML

Dinaminis HTML - tai terminas, naudojamas apra�yti HTML puslapius su dinaminiu turiniu. CSS yra vienas i� triju dinaminio HTML komponentu; kiti du komponentai yra pats HTML ir JavaScript (kuri buvo standartizuota su vardu EcmaScript). Trys komponentai yra suri�ti tarpusavyje su DOM, Document Object Model - Dokumentu objektinis modulis.

Susije informacijos �altiniai

• DMOZ (Open Directory Project - Atviro katalogo projektas) puslapiai XML   style sheets ir CSS.
• What's wrong with the <FONT> element?
• <FONT FACE> considered harmful
• W3C tvarko [email protected] elektroniniu konferenciju sara�a apie stiliu lapus. Skatiname jus prisijungti arba per�iureti archyva archive.
• David Siegel Balkanization of the web (1995–1996)
• Taip pat galima naudotis atskiru puslapiu apie istorinius pasiulymus del stiliaus lapu historical style sheet proposals.
• CSS istorija apra�yta knygos Cascading Style Sheets, designing for the Web 20 skyriuje chapter 20, autoriai H�kon Wium Lie ir Bert Bos (3 leidimas, 2005, Addison Wesley, ISBN 0-321-19312-1)